Aš, kaip aktyvumą mėgstantis žmogus, keldavau sau klausimą, kurį ,tikėtina, esate iškėlę sau ar kitiems ir Jūs. Kas geriau, ištvermingas žmogus ar stiprus? Tas, kuris turi daug ištvermės, ar tas, kuris turi daug sprogstamos jėgos? Apskritai kas yra jėga ir sprogstama jėga? Kodėl taip smarkiai skiriasi maratoniniko ir sprinterio išvaizda. Kodėl vienas yra liesas ir kūdas, o kitas liesas, ir stambus? Panagrinėkime šią temą.
Raumenų skaidulos
Kad palyginti ištvermės ir jėgos atletą, pirmiausia turime išsigryninti kas yra ištvermė ir jėga pačios savaime. Ištvermę, dažnu atveju yra prilyginama aerobiniam darbui. O jėga – aerobiniam darbui. Aerobinis darbas yra labiausiai vystomas antroje iš penkių pulso zonoje. Pasirenkant aerobinį darbą, mes aktyviausiai naudojame lėtąsias raumenų skaidulas, kurių pagrindinis variklio veikimo šaltinis darbui yra deguonis O2. Anaerobinė pulso zona naudoja greitąsias raumenų skaidulas, kurios labiausiai dirba 4-5 pulso zonoje, tačiau jų energijos šaltinis yra glikogenas ir ATP (andenozino trifosfatas). Todėl turite suprasti, kad lėtosios skaidulos skirtos ilgam darbui, nes jų resursas deguonis yra nelimituotas tol, kol Jūs optimaliai kvėpuojate ir palaikote tinkamą pulso zoną. Kai tuo tarpų greitosios skaidulos yra stiprios, bet neištvermingos, ir joms reikalingas kuras, kuris yra išeikvojamas. Pulso zonos ir kvėpavimas yra labai plačios temos ir šiame straipsnyje detaliai nebus nagrinėjamos. Nepriklausomai, kurioje pulso zonoje treniruojatės, pilnai sveiką širdies ir kraujagyslių sistemą palaikysite treniruodami iš abiejų pusių. Tiek jėgos atletas turi bėgiot, tiek bėgikas turi kelti svorius. Tokiu atveju ne tik kad progresuosite su rezultatu maksimaliai efektyviai, bet ir būsite sveikas. Paprasčiausias pasakymas, lyginant aerobinį ir anaerobinį darbą, būtų tas, kad aerobinis krūvis yra žemo intensyvumo nepertraukiamas ilgas procesas, o anaerobinis darbas yra aukšto intensyvumo trumpas darbas su pertraukomis.
Jėgos tipai
Kartais kontekste galite išgirsti tokį pasakymą kaip „jėgos ištvermė“ ar „sprogstamoji jėga“. Tai jėgos tipai, kuriuos aptarsime. Kalbant apie jėgos ištverme, atletas, kuris propaguoja tokį sportą, kuriame rezultatas priklauso nuo greitųjų – jėgos – skaidulų, jis turi treniruoti save anaerobinėje ištvermėje. Tai reiškia, kad jis turi ne tik stengtis didinti pasipriešinimą, bet ir išlaikyti intensyvumą. Tokios treniruotės yra žinomos kaip intervalinės aukšto intensyvumo treniruotės (angl. HIIT). Tačiau ne visi anaerobinio sporto atletai turi ištvermės anaerobinėje zonoje. Kalbant apie sprogstamą jėgą, pavyzdžiui, jėgos trikovės ar dvikovės atletai krūvyje būna labai trumpai, nes krūvio atlikimo laikas yra tik keli pakartojimai. Jų tikslas yra sprogstamoji jėga – gebėjimas kuo greičiau įjungti kuo daugiau greitųjų raumenų skaidulų čia ir dabar, kad atlikti judesį „iš visų jėgų“. Tarpu crossfit ar panašaus tipo atletai, privalo atlikti daug daugiau pakartojimų įvairiuose judesiuose, kad įgyvendintų laiko normatyvą. Jiems nėra ir negali būti tikslas atiduoti visą jėga pirmuose pakartojimuose. Jie save ugdo aukšto intensyvumo treniruotėse. Nors abu atletai dirba anaerobinėje zonoje ir pagrinde naudoja tas pačias raumenų skaidulas, tačiau jų sporto tikslai yra skirtingi. Jėgos atletas turi pakelt kuo daugiau ir nuvargina raumenų skaidulas labai greitai ir jo tikslas nėra laikas. Vienintelis jo tikslas yra kuo didesnis pasipriešinimas. Crossfit atleto prioritetas yra laikas, todėl jis turi pasirinkti tokį pasipriešinimą (svorį) pratimuose, kad spėtų laiku atlikti. Jų tikslas tampa pasipriešinimo ir laiko balansas.
Ar galiu būti ir stiprus ir ištvermingas?
Taigi, kadangi jau turėtumėte suprasti jėgos, jos tipus ir ištvermės skirtumus, iškelkite sau klausimą – Ar jėgos sportas yra suderinamas su ištvermės sportu? Ar sprinteris gali būti maratonininkas? Mano atsakymas – ir taip, ir ne.
Kodėl taip? Todėl, jog kol vienos skaidulos ilsisi, kitos skaidulos gali dirbti. Viskas priklauso nuo treniruočių planavimo ir gebėjimo atsistatyti po krūvių. Todėl kultūristas teoriškai tūrėtų nebijoti bėgioti. Viskas priklauso nuo greičio ir pulso zonos pasirinkimo. Prisiminkite, jog sveika širdis ir kraujagyslių sistema priklauso nuo žmogaus treniruotumo aerobinėje ir anaerobinėje zonoje. Sveikatai balansas yra būtinas, o tai galima padaryti. Tačiau yra ir minusų. Apie juos sekančioje pastraipoje.
Kodėl ne? Todėl, nes praktiškai suderinti priešingus krūvius yra labai sudėtinga dėl kelių aplinkybių.
Visu pirma, reikia suprast, kad norėdamas įvaldyti atitinkamą sportą ir ten siekti rezultatų ir rungtyniauti su kitais, jūs turite tik tą sportą ir propaguoti. Nes visas jūsų fokusas, perkeltas ant kitų skaidulų sporto, mažins jūsų laiką, kurį galite skirti savo sportui. Paprastai tariant, galima derinti abu krūvius, bet geriausias abiejuose nebūsite, o liūdniausia, tikėtina, jog nebūsite geriausias nei viename krūvyje kalbat iš rezultatų pusės ir lyginant juos su profesionalais ar rimtai mėgėjiškai užsiimančiais atitinkamu sportu.
Kitu atveju, nepamirškite, jog kuo daugiau skaidulų dirba, tuo reikalingas didesnis atsistatymas. Todėl turėsite stengtis daugiau ilsėtis, dar geriau ir subalansuotai valgyti.
Trumpai tariant, nepriklausomai koks motyvuotas, pasišventęs esate, tikėtina, susidursite su laiko stokos iššūkiu stengiantis pasirūpinti savimi propoguojant dvi skirtingas kryptis. Jeigu manote, kad sugebėsite viską optimizuoti ir subalansuoti – tada Jūs tikrai galite būti kaip Mike Tyson – raumeningas, ištvermingas ir su didele sprogstama jėga.
Pabaigai
Pridėsiu lentelę, kuri padės viską apibendrinti.
